Įspūdžiai iš kojinių mezgimo čempionato „Aukštaičių pynė“ 2023

Pirmą kartą dalyvavau kojinių mezgimo čempionate „Aukštaičių pynė“. Tai kasmetinis renginys, suburiantis mezgimo entuziastus iš visos Lietuvos ir šiemet sulaukęs 42 dalyvių. Per tris valandas iš gautų siūlų turėjome numegzti dalį kojinės. Vienas iš renginio tikslų - skatinti tradicinio lietuvių liaudies amato, mezgimo, puoselėjimą bei sklaidą visuomenėje ir atskleisti regioninius ypatumus. Todėl pasirinkau megzti kojinės čiurną, atkartodama Vilniaus krašto tautinio kostiumo pirštinių raštą.

Karščiausią vasaros dieną buvo tiesiog tobula megzti senų liepų paunksmėje, o tuo pačiu ir mėgautis folkloro festivaliu. Užgrojus kanklėms, šiurpuliukai oda nubėgo. Būčiau plojusi kone ištisai. Tik va, kad rankos užimtos 5-iais virbalais . O kur dar atsigaivinimui atneštas patiekalas, vaikystėje vadintas „Ciupka“. Kituose kraštuose - „Ubaginė“. Tai duonos gabaliukai, užpilti šaltu vandeniu ir cukrumi. Taip ir nusikėliau akimirksniui į vaikystę, o lyg šaltinio vandeniu užpilta ciupka suteikė jėgų ir energijos likusiai dienai. Tiesa, kaime vaikams duoną užpildavo pienu, o seneliai kažkodėl srėbdavo su vandeniu.

Beje, į čempionatą reikėjo atvykti ne tuščiomis. Visi dalyviai atsivežė po kelias poras kojinių parodai. Aš pristačiau savo Tvarias kojines, megztas iš siūlų likučių ir ardytų siūlų. Vieną porą baigiau megzti čempionato išvakarėse ir pati sau šypsojausi į ūsą, kad renginys – dar viena puiki motyvacija naikinti likučius čia ir dabar bei suteikti jiems dar vieną šansą užuot išmetus. O juk būtent to ir siekiame su Tvarios megztos kojinės bendruomene.

Po čempionato buvo išskirtinė proga pasimokyti dvigubo žakardo subtilybių kartu su tautodailininke Regina Zvirbliene.

Važiavau į renginį nežinodama, ko tikėtis, o grįžau tik su pačiais geriausiais įspūdžiais. Ir dar, atėjo suvokimas, kad tautiniai raštai tai nėra kažkas, ką gali pamatyti ar paliesi tik muziejuose ar senose knygose. Jie gyvi, aktualūs ir, tikiu, įgaudami įvairiausias laikmetį atitinkančias formas gyvuos per amžių amžius.

Ačiū Vaidai Norkevičienei ir visai organizacinei Radviliškio miesto kultūros centro komandai už įkvepiantį, vientisą ir bendruomenę buriantį renginį. O gausus tiek dalyvių, tiek čempionato svečių skaičius tik patvirtina renginio aktualumą. Buvo gerai!

Donata Šeduikienė